Retai
meldžiuosi,
Kada
mato kiti žmonės,
Klaupiuosi
atsargiai
Prieš
kryžių ir prašau malonės,
Kai
gelsta beržų pirmos kasos,
Suspaudžia
kas krūtinę,
Širdį
rauda drasko,
Prašau
vandens pašventinto
Ir
duonos riekės,
Kad
iš vieno grūdo
Kepčiau
paplotėlį,
Pamaitinčiau
ir bedalį,
Dar
palikčiau vėlei…
Rytais
šalta rasa
Nuo
medžių laša,
Nepermerkia
ji kiaurai,
Tik
nemindžioti paprašo…
Tu
atsigerk ir laužk,
Kas
žemėj užauginta,
Padaugink
trupinių,
Kad
visi būt laimingi,
Dangaus
valia,
Kada
reikės juos rinkti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą