Krenta lapai

Ona Baliukienė

Kai darosi širdy sunku,

Prie beržo dar glaudiesi,

Nubyra netgi rudenį sula,

Jautiesi nuskriaustas gyvenimo,

Kažko ilgiesi...

Tokių minučių – ne viena,

Kai piktas vėjas plaka

Ir nežinai, už ką,

Geri tą sulą jau bekvapę…

Atleidi vėjui – jo dalia

Nėra lygi ir dainoje,

Šiurena, plakasi,

Neatmenu nė vieno žodžio,

Jeigu neužrašau natos,

Pražydusios pavasarį...

O rudenėlis daug pasako

Ir atima net žadą,

Kada krenta lapai.