Iš praregėjimų nakties

Kodėl lig šiol aš neturiu

Savyje tiek jėgų,

Kad ir tave minėčiau,

Kaip ir savo artimą,

Paklausčiau, kaip tau sekasi

Ir kas tau geras,

Geresnis už mane,

Kai vėjo ranka

Taip įkyriai beldžiasi,

O langas – atviras…

Purškia migla,

Akis užmerkiu,

O pojūtis – toks pat,

Kad kažkas artinasi,

Bet nesako vardo…

Tu man – gera,

Tik laikas išskiria,

O nesuartina,

Artėja valanda,

Ištarsiu.