2017 m. rugsėjo 2 d., šeštadienis

Virtualūs laiškai




Ačiū, kad kiekvieną dieną esi su manimi

Sūnau, supau tave
Prieš 40 metų,
Tu jau nepameni,
O aš nepamiršau,
Kaip apkabindavai man kaklą,
Kokie buvo tavo plaukai...
Oi, kaip žibėjo tavo akys,
Kai dviratuku važiavai...
Dabar supi savo sūnelį,
Jis tau – brangiausia
Dievo dovana...
Nepirk žaisliukų,
Kurie mirga, barška,
Te bus jie medžio –
Tvirto klevo, beržo
Ar liepos,
Žydinčios ir kvepiančios,
Koks tu buvai.




Komentarų nėra: