Bitele skrendu

Būna dienų,

Kada prisimenu pavasarį,

Kaip vyšnios krauna žiedą

Su keliais žiedlapiais,

O viduryje jau mezgasi

Raudonas vaisius,

Bitelė sukasi apsvaigusi

Nuo aromato ir saldaus nektaro,

Supasi ant žiedo,

Skrenda ir skrenda,

Lyg saulutė, rateliu...

Būna dienų,

Kai vasarą regiu, –

Liepos žydi,

Jau kitos bitės renka medų,

Jos pakaitė seses,

Nudilusiais sparneliais,

O anos ilsisi ant žemės,

Toli toli nuo avilių...

Būna dienų,

Kada ruduo pribėga

Ir mirga spinduliai

Ant veido ir pečių,

Kai vyšnios jau nuskintos

Išskridusių varnėnų,

Pageltę lapai draikosi

Ant žemės ir šakų...

Būna dienų,

Kada žiema pečius apgobia

Ir laikosi šarma

Ilgai ant baltų garbanų,

Tada ir bitės tyli,

Saugo korius,

Kad vėl pakiltų naujos

Iš perų.