Nespėjau

Dukart pražysta gėlės,

Akacijos ir vyšnios,

Sode nubąla obelis,

Prie krentančio – jauniklis,

Bet nesuspės subręsti

Ir tik žiedlapiu nukris...

Nespėjau aplankyti

Seno sodo,

Nespėjau sukalbėti rytinės maldos,

O vakaras pabeldė

Ir priminė, kad sodai,

Pavasarį tikrais žiedais žydės,

Gal be tavęs...

Nespėjau tau net pasakyti,

Kaip aš myliu,

Nespėjau parašyti tau

Visų laiškų,

Tiktai žiūrėdama tau į akis

Prabylu

Nekantriu žodžiu, –

Nespėjome abu.