Duok
man gitarą,
Kurios
niekad neturėjau,
Tiktai
girdėjau ir girdžiu,
Kaip
tavo stygos virpa,
Kada
pirštais lieti...
Duok
man melodiją,
Kuri
miškais skambėjo
Ir
skamba iki šiol mano širdy,
O
tavo balsas liejasi
Su
paukščių čiulbesiu
Ir
žiemos vidury...
Duok
man gyvenimą,
Kurį
myliu ir visada mylėjau,
Kai
kėliausi net nakties vidury,
Kartojau
ir kentėjau,
Rašiau
gaidas ant smėlio,
Jas
nupustė vėjas,
Bet
pasiliko atminty...
Duok
man, ko neturėjau
Ir
dabar vis neturiu,
Rašau,
prašau
Ir tu
rašyk, prašyk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą