Spalvotų lapų dienoraštis

Lėtėja rudens žingsniai,

Ilgiau saulė pamiega

Ir atsisveikina liūdniau,

Tarsi rasa čiurkšle nubėga

Iš pasislėpusio virš medžių debesėlio,

Per skuostą ašara dažniau...

Daug metų atsisveikina rugsėjis,

Bet vis neįpratau, –

Kaskart kitokie debesėliai,

Kitoks ir lapkritys,

Ankstyvas, vėl suvėlinęs,

Bet spalvotų medžių –

Kasmet ne mažiau...