Kalbų ir gėlių puokštė

Mano gatvelė,

Kaip sava šeima,

Čia susipynusios

Net kelios kalbos, –

Pasigirsta ir lenkiška,

Kurią suprato daugelis,

Rusų kalba – dažna,

O ukrainietiška – šalia,

Iš kur darželio gėlės,

Kurias matote.

Einu kas dieną

Savo gatvele,

Visus pasveikinu,

Visus juos suprantu,

Visi mane supranta.

Man artimiausia – lietuviška,

Aukštaitiška šnekta,

O jie tegu ir savo kalbą saugo.

Tebus per amžius

Svetinga Lietuva,

Kaip Gediminas į visas šalis

Vis siuntė visomis kalbomis

Rašytus laiškus,

Į Vakarus – lotyniškai,

Į Rytus – slaviškai,

Kad kurtųsi, gyventų

Ir būtume turtingesni,

Visus su pagarba priimtume.