Gražus
dangus,
Žvaigždėmis
nušvitęs,
Gražesnis
lauko takas,
Smėliu
pabarstytas,
Prie
jo saulutės –
Skaisčios
gėlės žydi,
Eina
pora jaunuolių,
Rankomis
susikibę,
Sustoja
ir pasibučiuoja
Ir
toliau žingsniuoja...
Gražiausia,
kai senoliai
Du
drauge keliauja,
Nuėję
drauge ilgą kelią
Nuo
jaunystės
Iki
pat senatvės
Ir
vis dar meilę mena...
O iš
paskos ir proanūkiai
Jų
pėdas skaičiuoja,
Taip
atsiranda kelias,
Pramintas
daugel kojų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą