Ryto
aušra – vaikystės dėžės,
Su
smėlio kauburėliais,
Įsmeigi
lazdą ir seki
Šešėlį...
Tu
man – vidurdienio šešėlis,
Ryškiais
kontūrais,
Su
permatoma skraiste,
O
akyse – šviesa,
Kuri
patraukia skristi
Atsikėlus...
Dangus
– toks mėlynas
Ir
apačioje – tas pats,
Šešėlis
– baltas debesėlis...
Atslinko
vakaras,
Šešėlis
pailgėjo,
Pasieki
saulę su lazda,
Į
kurią jau stovi
Atsirėmęs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą