Iš trijų – šeši

Mūsų pasaulyje – šeši milijonai,

Bet kas išblaškė?

Kokia mūsų ateitis?

Anksčiau gi buvo karas,

Kaip audra raudona,

Uždarė sienas,

Suskirstė žmones

Ir daugelio gyvenimus,

Tu – čia,

Čia – aš,

Ten – jis...

Kas paragavo laisvės,

Pakilo skristi,

Įgavo erelių sparnus,

Kiti ir juodvarnių juodųjų,

O gal ir pamotė užkeikė,

Kad jie negrįžtų

Į gimtus namus...

Ribos – per klonius,

Per upes, upokšnius,

Su darbo įrankiais,

Plikomis rankomis,

Kad pamaitintų šeimą,

Pagirdytų ištroškusius,

Suradę darbą

Svetimoje šaly...

Tuštėja kaimai

Ir maži miesteliai,

Mokyklų suolai pustušti...

Oi, juodvarniai, ereliai – žmonės,

Svetur išskridę,

Tikrai nebe sugrįš.