Melodijos

Daina neužsimiršta,

Ji prikelia vaikystę,

Lopšį įsiūbuoja

Ir tada lig debesų skrendi...

Byra iš ten ir meilės žodis,

Kurį tau sakė,

Tu sakei

Netolimoje atminty, –

Jaunystės tėkmėje

Apsvaigę būname visi...

Dabar jau ašara

Takeliu nurieda,

Kai grįžta atmintis.