Kai
augau,
Neturėjau
jokio instrumento,
Buvo
tik klavišai dirvonuose
Juodų
arimų,
Baltai
nuklotos drobės,
Dar
nebrauktų linų,
Jau
iškultų galvučių...
Dėliojau,
kėliau į padangę žodį,
Kad
jis melodija pavirstų,
Užkliūdavo
už medžių,
Kaip
voratinklis pastogėje,
Ant
geltonų smilgų,
Miške
– ant viržių,
Dobilų...
Dobilų...
Dreba
ir dabar šie instrumentai,
Kai sieloje juos, –
Juodus
ir baltus klavišus, –
Sugrubusiais
pirštais
Paliečiu...
Paliečiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą