Rudenėjant

Gražiausia žemė rudenį,

Kai nusidažo lapai:

Beržo – po vieną,

Tarsi pinigėliai kaba,

Būtų mergaitė,

Sakyčiau, auskarus

Motina gamta įvėrė,

Saulutė apšvietė

Ir sūkuriuoja vėjas...

Klevas savaip pasipuošė,

Taškeliais nusibėrė,

Nes jis – mūsų miškų

Gražiausias bernužėlis,

Atsisuka į liepą

Ir nužvelgia liekną liemenėlę...

Ar aš gražus?

Oi, kaip visi gražūs

Rudenėjant!