Kasmet
skamba vaikų balsai,
Kai
skaito pavardes kitų,
Nekaltai
nužudytų bendraamžių,
Mažų
vaikučių, jų tėvų,
Senelių,
Apie
visos šeimos
Didžiulę
netektį ir kančią,
Tokios
pasaulyje nebuvo
Daugel
metų,
Tegu
jie būna varpas...
Po
lašą kraujas gėrėsi į žemę,
Po
pilku akmeniu kas guli,
Kitų
tik pelenus surinko,
Bet
urna vis tuščia,
Lyg
varpas skamba,
Skamba,
skamba...
Prikelk
jų atmintį,
Kad
sulapotų beželiu
Ant
pilko grindinio
Prie
tuščio gimto namo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą