Nevalgomi grybai

Apkeliauji kraštus nematytus,

Išsimaudai melsvam vandeny,

Renki į skarelę

Ir kur tik pakliūva

Žemiškus,

Rausvus ir kaip dūmas,

Bangų išmestus akmenėlius,

Susilieji su saule danguj,

Skini vynuoges, – jos gi ne tavo,

Prie uolėtų kalnų,

Renki dar neprinokusias

Žalias alyvas

Ir meni tik namus...

Kai su ašara vėl sugrįžti,

Palieti senolius kamienus,

Aplink dera nevalgomi grybai,

Bet jie – tokie savi,

Kaip ir tu...