Drugelių fiesta

Žiema ilga, lyg sutemos rudens,

Kada drugeliai slepiasi

Medinių sienų plyšiuose

Ir glaudžiasi prie žemės,

Kiek pasisotina, tiek ir gana,

Skrenda po vieną ir pulkeliais,

Mirga spinduliuose,

Kol pagaliau nudyla

Jų sparneliai...

Neverk, nes padėti giliai

Ramiai žiemos

Ir nesušals vaikeliai.