Senos obelys

Audrius

Pavasarį nubąla šakos

Visų obelų, –

Jauna, sena, apsamanojusi, –

Pražydo, nužydėjo,

Pabiro žiedlapiai

Ir ant visų takų,

Kur jaunas, senas ėjo...

Nusviro jaunos šakos rudenį

Nuo sultingų obuolių,

Pakilo, kai nupurtė vėjas,

Sena šaka jau neatsitiesė,

Palinko ir toliau žydėjo...

Ruduo... ruduo...

Jis – pilnas obuolių,

O vasara praėjo...

Tu – jaunas,

Skink, surink, pakelk, –

Tai tavo laikas,

Mano šaka – nulinkusi,

Pavasarį baltai žydėjau.

Ona Baliukienė