Dažnokai
suklystu,
Būnu
ir neteisi,
Ir
pasiginčiju be reikalo,
Tokia
ta žmogiškoji prigimtis,
Kitus
vis teisti...
Dažnokai
pasakau,
Kas
tik užeina,
Paskui
raustu per visą dieną,
Nemoku
pasiteisinti,
Kiti
man neatleidžia...
Dažnokai
pravirkstu
Išgirdusi
melodiją
Ar
primirštą jau dainą,
Ji iš
gelmių išplaukia,
Iš
krantų išsilieja,
Tik
nežinau šį vakarą,
Kur
link nuėjo aidas...
Ar
man atleidai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą