Iš savo patirties

Tik negalvokime,

Kad mes – kitokie, –

Gyva – visa gamta,

Todėl visi mes – jos augintiniai,

Atsikeliame su aušra,

O naktis pakviečia miegui,

Pasidalinti su lakštingala garsais,

Su priešaušriu jausmais...

Kas plaukioja ar skrenda,

Myli, tuokiasi,

Augina ir savo vaikus,

O tolimus kraštus atranda

Be jokio kompaso,

Savo masteliais apskaičiuoja,

Kur jiems nutūpti,

Kad nesužeisti liktų jų sparnai...

Jie skrenda, kur maisto suranda,

O mes kelius atrandame,

Kur pašaukia širdis,

Negrįžtame į savo tėviškę

Dažnai...

Žuvys pažįsta savo pulką,

Turi savo kalbą judesiais

Ir mus supranta, –

Prieš gyvą gamtą

Mes būname ir nebyliai...