Nelukštenami kaštonai

Kaštonas liko vienišas,

Toks raustantis ir mielas,

Liūdnas prie namų,

Kad ir dabar, atrodo, lukštenu,

Savo vaikams nešu,

Švelnius jo vaikučius,

Tegu paglosto,

Priglaudžia prie lūpų,

Atsimena ir namučius,

Kuriose augo,

Lyg tūkstančius žingsnelių

Aplink juos...

Oi, kas tie skverai,

Nusėti kaštonais,

Sušluoja į krūvas

Ir išveža su lapais,

Sudegina, kaip kaimo trobas,

Palikusias be durų,

Netgi be langų...