Skiriu sūnui Pranui ir vaikaičiui
Mes –
nuo Baltijos krantų,
Ant
baltų smėlio kopų
Guli
išplauti gintarai,
Geltoni
dar sakai,
Pušelių
ašaros skaidrokos...
Jau
neprisimena ir jūra,
Kaip
ji pakilo
Ir
nusinešė nuo kopų
Drauge
su smėliu
Į
pačias gelmes
Jaunystės
juoką...
Ten
supo bangos,
Kol
sustingo
Juose
gyvi vabzdžiai,
Dabar
jie skrenda
Po
daugel metų vėl per kopas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą