Daug
metų reikia,
Kad
pagaliau suprastume,
Kas
yra brangiausia,
Kad
tas, kuris šalia,
Tau
viską visada atleidžia,
Paglosto
ryte tavo ranką,
Atsiprašau
senatvėje
Už
nesėkmes visas...
Kada
kava tau paruošta
Ir
skubina drauge išgerti,
Atauš,
kaip meilė ,
Buvusi
karšta...
Duona
– ant viršaus,
Kad
kvapo prisigertų
Medumi
užtepta,
Nes
lūpos, bučiniui atvertos,
Šaltos...
Daug
metų reikia,
Kad
pakiltų rankos
Ir
keturi delnai
Būtų
greta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą