Nepažino
net mūsų senoliai
Tikros
vergovės,
O
priespaudą iškentė
Tik
baudžiauninkai tėvai,
Kai
uždrausta kalba
Kalbėjo
motinos
Ir
supo lopšį
Niūniuodamos
lietuviškai...
Mes –
baltai,
Likę
su Latvija prie jūros,
O
Prūsija išnyko
Iš
žemėlapio seniai,
Užrašytose
dainose išgirstame
Ir jų
kalbos
Vingrybes,
įvairovę,
Pažįsta
iš vietovių
Vienas
kitas,
Kur
gimei.
Tik
neatimkime dabar išvykusiems
Lietuvos
pilietybės,
Paliksime
vergais,
Pasklidę
viso pasaulio pakraščiais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą