Pranas ir žmona
Oi,
kokie tolimi kraštai,
Kokia
šios žemės įvairovė!
Bet
yra ryšys,
Kurie
išsaugo jos kalvas,
Kuria
gerovę...
Per
vandenynus plaukčiau,
Kad
pasakyčiau „ačiū“
Už
nesugriaunamą tvirtovę,
Draugystę
tarp tautų,
Kurią
pažino Lietuva
Nuo
pat senovės,
Kai
Gediminas kvietėsi
Iš
visų šalių,
Įvairių
religijų,
Darbščiausius
žmones.
Oi,
ką dabar jaučiu,
Jau
gali pamatyti ir dangus,
Ir
mūsų bendra saulė,
Jūsų
žmonės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą