Kai viskas išbandyta

Žavėjausi miškais

Ir medžiais, kurie aukštesni,

Kurių net šakos kyla

Į beribį dangų,

Paskui žiūrėjau sau po kojomis,

Kaip veda kelias,

Kur daug minčių susikerta,

Sustodavau po kryžiumi,

Kur gėlės atneštos,

O kitos auga...

Norėdavau nusifotografuoti

Prie piliakalnių ir paminklų,

Kol pajutau širdy,

Kad viskas – laikina...

Dabar gi pamilau ir kelmus,

Tankiausiai kerpėmis apaugusius.