Rudeniškos mintys

Du medžiai auga

Vienas šalia kito

Ir nesipyksta, kad vietos mažai,

Abu į žemę įsikibę

Ir šakas surėmę

Laikosi tvirtai...

Po jais ir žolės išsitenka,

Maži augliai,

Paparčiai sužaliuoja,

Smilgos kelia galvas,

Galbūt lygiuojasi su jais...

Ir kelios kregždės

Prie namų suka lizdus,

Paskui peni vaikus net paeiliui,

Pasuka į pietus pulkais...

Ko žmogui neužtenka,

Kai troboje nesutelpa

Netgi savi vaikai?