Ne
tik pavasarį
Pražysta
žiedas,
Jį
krauna motina gamta
Per
visą žiemą,
O
kartais apsigauna,
Kai
ilgas ruduo,
Ir
stiepiasi į dangų
Nebodamas
šalnų...
Žiūrėjau
į mažiausią,
Jis
priminė man žiedą
Taip
tolimų kraštų,
Kur
jam – pavasaris,
O man
– ruduo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą