Mokinio mama
Nauji
namai paseno,
Visi
jauni subrendo,
Surado
savo kelią,
Kad
ir duobėtą,
Kaip
melsvą į dangų...
Žiūriu
tau į akis,
Pavydžiu
tau jaunatvės
Ir
tavo mėlynų akių,
Kaip
lino, žydinčio
Prie
nepažymėto laiko...
Kalbėkime
ir pasakokime,
Kas
mus pražildė,
Kur
mūsų ir vaikai nukako,
Koks
bus mūsų gyvenimas
Po
metų, kitą metą,
Sek
mūsų kiemo pasaką...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą