Kokia
bėda,
Kai
senam lazdos prireikia,
Kad
pasiremdamas pasiektum stalą,
Pasiklotum
lovą,
Pasiektum
šventą paveikslėlį,
Pasimelstum
už rytojų,
Ir
gana...
Kokia
nelaimė
Jaunam
žmogui,
Kai
neturi jėgų,
Net
ir lazdos pasiekti,
Prieš
tave – tik siena uždara,
Tada
tiktai suvoki,
Kokia
lemtis, lyg žvėris, alkana...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą