Ruduo
nupurto
Vasaros
lapus,
Medis
dėl to neverkia,
Nes
žalias – tiktai jaunas,
Nebūna
iki galo šventas...
Pirmi
garsai
Po
vieną skambčioja,
Lyg
perspėja,
Kad
amžinai taip buvo,
Taip
ir bus,
Po
vieną krentama...
Juodi
taškai
Ant
klevo lapo –
Laikina
tik nuodėmė,
Nupeš
ją vėjas
Pabaladojęs,
Prikels,
kaip šventąjį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą