Pamiršti linų laukai

Dažnai prisimenu tėvelį

Su savo darbo kailiniais,

Iš milo austu

Ir pačios siūtu sijonu mamą,

Visus šeimos vaikus,

Kaip rožės žiedus,

Dabar šalnų nuskintus

Ir palaidotus seniai.

Buvo laikai, kai duonos stigo

Ir lino siūlais būdavo siūti

Drobiniai marškiniai...

Šiandien lino diena,

Ar kas ją ir prisiminė,

Kai kaba ant tvorų

Jau atvežtiniai skudurai?

Seniai nebemačiau, nedaug kas yra matęs,

Kaip žydi linas mėlynai,-

Lietuvio jis garbė,

Kada nebuvo pratęs lenktis,

Tiktai prieš saulę buvo klojamas,

Kai jau nurautas,

Buvo tiesus kaip lino stiebas,

Ataustas šilko dygsniais atvežtais...

Oi, tankūs, kokie tankūs

Būdavo linų laukai...