Kalnų malda

Kalnų tyla -

Savaime vienuolynas;

Rami uolų malda

Ir kraujas – vynas,

Nuskaidrintas, nusistovėjęs.

Geriu tavo kvapus -

Tai puokštė įstabi

Iš saulės spindulių

Ir greito vėjo.

Kai saulė slepia veidą

Už keterų aštrių,

Maldos ir žodis

Pats atėjo:

-Padovanok man tylą...

Tada naktis, pilna žvaigždžių,

Man ant galvos

Suspindo vainiku -

Tai angelas išklausė

Ir akis į dangų vėl pakėlė.