Sūnus Pranas ir marti Marylove Alcantara Baliuka
Štai taip ir vaikštome,-
Sūnus ir jo mama,-
Kitame žemės krašte,
Net skersai žemės rutulį,
Kur veda tiktai saulė.
Kai man ankstyvas rytas,
Ten jau leidžiasi diena,
Bet nepalieka mūsų
Vienos šeimos meilė.
Kažkur aukštybėse
Mes esame ir Dievo akyse,
Čia, žemėje, jis mus apsaugo,
Kad kelias būtų atviras
Visiems į šį pasaulį.
Siunčiu kas dieną bučinį
Ir glostau jūsų delnus,-
Jūs visada šalia manęs -
Kalnai tenai aukšti,
O mūsų lygumos žiemos
Dabar taip baltos,-
Kaip nuotakos vualis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą