Ilgesys

Prieš srovę

Ilgai nepaplauksi,-

Užgniaužia kvapą

Ir pristingi jėgų.

O bangos kyla

Daug aukščiau -

Į neregėtą aukštį,

Jau nieko nematai,

Tiktai jauti:

Krantai - toli toli...

Koks ilgesys,

Kada žiūri į aukštį,

Kokia žemės trauka -

Žemai žemai...

Ir nežinai, ar dar pakilsi,

Kada į nežinią grimzti.

Į aukštį ir į gilumą -

Beribiai plotai,

Neišmatuojami jausmai;

Ko neturi šalia,

To taip tada ilgiesi,

Kad vėl plauki

Vienas prieš srovę...

Visi krantai – toli toli.