Žemė dalinasi viskuo,
Ką šiandien turi,-
Bus rytdiena kita
Ir vėl žydės jurginai
Lig žilojo rudens.
Žemė atidavė save,
O saulė į ją žiūri
Ir stebisi kasmet,
Kodėl ji žiemą
Vis tokia balta,-
Juk rudenį tik pūkas
Pasidabruoja plinkančias
Juodas šakas...
Ne viskas dar prinoko,
Dar ne visa atiduota
Ir šilumos galia -
Taip atvira ir matoma,-
Kur tu – ten aš...
Nusijuok dar, saule,
Būk man ištikima.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą