Aš čia – su vienu sparnu
Iš aukštybių moju,
Kitu sparnu už medžių kabinu,
O iš viršūnių nusileidžia kojos,
Į juodą žemę taip įaugu
Ir dabar vis gyvenu...
Girdi, man iš širdies
Giesmė nauja plasnoja,
Atskridusi marguoju drugeliu
Prie tavo kojų,
Ir eisime tada kartu.
Klausyk, žiogelis tyliai groja
Savo vieninteliu mažu -
Žaliuoju smuikeliu.
Jis neseniai dar iš vandens
Rudeniniu rūku pakilo,
Dabar gyvena ir su manimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą