Mano broliai ir sesės
Kūrė ir dainavo
Ne kitų balades,
Tiktai sutartines,
Kurios išliko
Ir paveldu tapo
Visiems laikams.
Dainavo apie rūtą,
Žalią kvapnią mėtą,
Apie bijūną ir jurginą,
Kuriais puošė skrybėles,-
Jauni, netgi seni – bet kas.
Jas kėlė prieš mergelę -
Jauną, geltonkasę,-
O vakare išpindavo,
Paleisdavo kasas.
Skambėjo kanklės,
O joms pritardavo dūdelė;
Skudučiai, smuikas
Buvo jau vėliau,
Bet kas galėdavo pritarti
Prie pakelės berželio,
Prie šimtamečio ąžuolo
Atgindavo žirgų bandas.
Dabar dainuojame
Viso pasaulio balades.
Skiriu Anykščių Arklio muziejui
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą