Šiandien lietus,
Diena niūri
Ir įlindau į debesį,-
Kaip į šlapią maišą.
Aplink migla,
Tik lašas vis po vieną
Krenta, krenta
Ir į liūtį įsipiešia
Tokie ilgi vis brūkšniai,
Čia pat ir nerimas,
Kada tas lietus baigsis.
Norėčiau saulės,
Bėgu nuo lietaus,
O lašas kalbina:
-Daugiau bus žemėje
Sausros ir negandų,
Jei aš tavęs negirdysiu,
Nes tu – juk smėlio
Ir akmens toks mišinys,
Kad nepabėgsi nuo savęs,
Maiše aptemsi,
Bus naktis...
Tada ir nuplėšiau
Saldžios apgaulės,
Pataikūno grandines,-
Tegu iš žemiškų žalių akių
Tik atvirumą ir dangus,
Ir žmonės semiasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą