Kasdien matau gulbes,
Bet jos vis šeimoje
Vaikučiai juokiasi,
Kai per bangas
Tėvai juos veda,
Jie iš paskos plaukia.
Senieji plaukia tyliai,
Neria per audras,
Savo kelius jau žino.
Kada užaugs vaikai,
Reikės pakeisti plunksnas
Ir lauks lemtis ilgai,
Kuris iš jų neišlaikys,
Nugrims į gelmę
Ir nebe išplauks jau...
Kas lieka vienas ar viena,
Kiti prie jų vėl glausis,
Bet likusi sielos žaizda
Neleis gyvenimo pakeisti.
Tai stichijos klaida...
O jeigu viską lemia
Kitas jausmas?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą