Žmogus daug kartų
Keliasi gyvenimui
Iš pelenų, gilių duobių;
Iš vandenų išnyra atmintis
Ir stovi vėl kaip sfinksas.
Ilgai keliavęs,
Kliuvęs už aštrių uolų
Ir kritęs vėl į prarajas,-
Kaip obeliskas baltas stirkso...
Žmogus gyvena tarp žmonių -
Jo mintys niekur nepradingsta.
Geri darbai rikiuojasi kartu -
Kolonos per metų metus
Nugriūva ir vėl iškasa žmogus,
Kad jį vis ainiai prisimintų.
Ir kiša kardą į makštis,
Strėles ir skydus perkala
Į simbolius naujus,
Net muzikos instrumentus,
Paskui trumpam pamiršta.
Bet groja vėl fanfaros
Po kelių kartų -
Į ranką ima ginklą...
Tai prisikėlė sfinksas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą