Apeisiu pievas,
Kurios nušienautos,
Nuvesiu ir tave už rankos
Kur upelis ves...
Maniau, išarsiu vagą,
Atmintį trumpam užarsiu,
Kad taip neskaudintų
Tavęs, manęs...
Bet vagoje sudygo
Usnys šiurkščios,
Pienės-karčios karčios,
Kurių ir gyvulys neės...
Liepiau vaikams kates pašerti
Ir šunį, pririštą prie daržinės...
Tiek ir užtruko -
Alkani po kiemą išsilakstė,-
Nėra nė pieno,
Nė vandens...
O kas mane pabars?
Nėra tavęs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą