Stovi liūdnas berželis,
Geltus lapus tuoj mes;
Aš žiūrėjau į sodžių,
Kur berželis ir mes...
Kiek galiu, Tavęs lauksiu,
Jis svyruos be manęs,
Net išėjusi šauksiu
Tavo vardą, Tave...
Mano langas užvertas -
Atsivers dėl Tavęs,-
Tarsi beržo lapelis
Suplazdės Tau šalia.
Greit žiemos balti pirštai
Uždarys langines...
Aš išeisiu, bet lauks jis -
Visai vienas, deja,
Be manęs, be manęs.
Atsitūps raudongurklė
Ir dainuos daineles,
O berželis baltasis -
Tiktai Tau, dėl Tavęs...
Rytas kėlėsi, rąžėsi,
Gręžė saulė kasas;
Aš žiūrėjau, kaip dyla
Mėnesėlis greta.
Buvo tuščias laukimas -
Tu nelaukei manęs...
Aš juk Tavo gėlelė,
Tu nuskynei mane...
Kaip išsprogs mūsų beržas -
Be Tavęs, be manęs?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą