Juk buvo dienos,
Pamenu, juk buvo,
Kai audros nejutau;
Vėjelis pro ausis tik sruvo
Ir aš su juo lėkiau.
Menu, ir vasara dar buvo,
Mylėjau ir juokiausi,
Kartais ir klupau...
Prisimenu, kaip kūriau,
Kaip gimė svajos...
Netiki?Ir aš gimdžiau.
Audros verpetuose
Mintis užkliuvusi
Dainavo meilę -
Manęs net vėjui pavydėjai,
Aš tai mačiau, jaučiau.
Mylėjau tavo kūdikius
Ir ateitį mylėjau;
Kaip Tavo skruostus bučiavau...
Šaukiau ir audrą,
Tu kažką kalbėjai;
Jinai stipresnė buvo -
Nieko neklausiau,
Pakol ruduo atėjo...
Tada į plaukus audrą įsukau
Ir valandėlei nurimau.
Oi, ji mane naujam gyvenimui
Šiandien ryte prikėlė.
Jei netiki, audros paklausk.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą