Tu-šviesos motina,
Saulelė anksti rytais kėlusi,
Tu mūsų kaimo klonių
Ir ramios sodybos
Sodžiuje dukra,
Tavo vaikai kitaip gyvens -
Jau miesto gatvės ves,
Į darbą kvies namų šešėliai
Ir tik šventadienį į gamtą
Akys atsivers...
Ir kiek prarandama:
Dangaus gerumo mėlį
Jie mato tiktai Tavo akyse.
Tu-sielos motina,
Nušviesi jiems gyvenimo šešėlius
Ir tavo paskutinis žodis
Visiems-švelnumo pamoka,
Vienintelė graži malda.
Tik pažiūrėk į dangų -
Šviečia saulė, balti debesėliai
Ir medžio, pakirsto audros, šaka...
Tai Tavo, mano pasakėlė,
Gyvenimo rudens branda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą