2011 m. spalio 30 d., sekmadienis
Matau
Būnu miške -
Girdžiu, kaip medžiai
Ošia, šneka...
O gal ir rauda?
Juk krinta jau šalta rasa,
O šitiek lapų daug;
Seniai bebuvo ir šalna,
Nebuvo ir lietaus.
Vanduo per jų kamienus
Žemyn slenka,
O ką palaistys, nežinau -
Ar seną, sutrūnijusią jau šaknį,
O gal medelį mažą,
Kuris į didelį užaugs?..
Būnu kalne, toli matau -
Ten upės teka;
Jos gal iš lašo nuo medelio,
Kuriam paskirta -
Ir juoktis, verkti
Ašarom žmogaus.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą