Daug medžių pumpurų,
Mus myli, gydo;
Jie nori, kad gyventume sveiki,
Ir visos gėlės nepavydi -
Dalina kvapą, grožį,
Kad tik būtume linksmi.
Ir kiekviena žolė
Prie tako, viešo kelio
Lyg šaukia:“Mane prisimink“...
Atnešiu tau kiekvieną žodį
Ir dėkosiu žemei:“Tu mane priimk“...
Vėjas nupūs smėlio kalnelį,
Ant jo akmuo prabils:
„Apsaugok medį ir gėlelę,
Tada jie ir tave primins“.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą