Ir savo nerimą,
Dažnai ir skausmą,
Tada ir prisiglaudžiame
Arčiau prie medžio
Nei prie kito žmogaus,
Nes kas kam rūpi
Tavo vieno jausmas;
Gyvenimo nepragyvens kiti -
Aš juk pati už save atsakau.
Mums sako:“Nusileido angelas,
Mūsų maldas išklausė“,-
O kas belieka mums daugiau -
Jam patikėti nerimą
Ir širdies skausmą
Dėl netekties, skriaudos
Ir dar daugiau...
Mirtis parodys,
Jei netiesą jums sakau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą