Su nuodėme esu -
Einu į savo vakarą
Ir vis pavydžiu saulei
Jos geltonų
Kaip gintaras kasų,
Rudens auksinio,
Jo rimties ir laimės.
Pavydžiu klevui -
Jis toks ilgaamžis...
Dabar pasėjo
Ir atidavė žemelei
Savo vaikučius,
Šiltai apklojo lapais;
Sušildys paskui saulė,
Kai pavasarį visi pajus...
Oi, kaip norėčiau
Būti saulės,
Ir savo gimtinės -
Klevo vaikas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą